Ar vedybos dar aktualu? Kokia santuokos ateitis?

Kokia santuokos ateitis? Klausiu savęs to, nes nuolat girdžiu, kad santuoka nebeužima pagrindinio, tvirto vaidmens, kaip kadaise, skyrybų daugėja ir žmonės tuokiasi vėliau. Atrodo, kad vieninteliai kurie nori tuoktis yra seksualinės mažumos. Visa tai rodo tradicinių šeimų santuokos susilpnėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje.

Neseniai perskaičiau dar vieną tyrimą apie santuoką ir nusprendžiau sujungti kelis tyrimus į vieną bendrą straipsnį, bei pasidalinti savo mintim ir įžvalgom. Šiame straipsnyje nesiplėsiu apie priežastis kodėl santuokos žlunga arba kaip ją išsaugoti, tai labiau skaičių ir procentų skaitalas.

Taigi, kaip į santuoką bus žiūrima ateityje? Kaip nuostabus paprotys, greitai mirštantis, kurio šalininkų galima rasti tik tarp užkietėjusių „tradicionalistų”? Kaip senyvo amžiaus, socialinio atsilikimo ir susiaurėjimo rodiklis? Trumpai tariant: ar santuoka miršta?

Vienišas ar vedęs: kuris gyvenimas yra laimingiausias?

Tyrimai rodo, kad buvimas santuokoje žmonėms teikia daugiau laimės gyvenimui nei nevedusiam. Laimės postūmis susituokus išlieka ir iki senatvės. Teigiamas santuokos poveikis dar stipresnis tiems žmonėms, kurie savo partnerį apibūdino kaip geriausią draugą. Išvados buvo tokios pačios, kurie gyveno kartu, bet iš tikrųjų nebuvo vedę.

Profesorius Johnas Helliwellas, tyrimo bendraautorius, sakė:

„Net po metų susituokę vis dar labiau patenkinti. Tai rodo priežastinį poveikį visuose santuokos etapuose, nuo palaimos prieš vestuves iki ilgalaikių santuokų.

Medaus mėnesio fazė nebuvo vienintelis laikas, kai santuoka padidino laimę. Sulaukus vidutinio amžiaus paprastai žmonės jaučia pasitenkinimo gyvenimu kritimą nepaisant jų šeimos statuso.

Tačiau profesorius Helliwellas pasakė:

„Santuoka gali padėti palengvinti pasitenkinimo gyvenimu kritimo priežastis, o santuokos nauda greičiausiai nebus trumpalaikė.

Visą gyvenimą trunkančio draugo – iš tikrųjų „superdraugo“ – turėjimas padeda paaiškinti, kodėl teigiamas partnerystės poveikis trunka taip ilgai. Santuokos gerovės nauda yra daug didesnė tiems, kurie savo sutuoktinį taip pat laiko geriausiu draugu. Geriausias scenarijus laukia tų žmonių kurių sutuoktinis yra ir geriausias draugas.

Segmentas paremtas remiantis dvejomis apklausomis kurios buvo atliktos Jungtinėje Karalystėje ir kuriuose bendrai dalyvavo apie 400 000 žmonių.

Paauglių užuomina apie santuokos ateitį

Tyrimo tikslas labai paprastas, apklausoje paaugliai buvo paklausti, ar jie tikisi susituokti ateityje ir (arba) ar jie mato save įsitraukiant į dviprasmišką santuokos varžovą – bendrą gyvenimą.

Ir galbūt rezultatai gali nustebinti tuos, kurie mano, kad santuoka slenka į užmarštį.

Pirmiausia turite žinoti, kas buvo dalyviai, kad galėtumėte įvertinti rezultatus. Jie buvo vaikai iš 7, 9 ir 11 klasių (tai yra atitinkamai 12, 14 ir 16 metų) verta paminėti, kad tyrimas buvo atliktas JAV, o ne Lietuvoje. Todėl neužmirkime, kad gyvename visai kitame žemyne ir mūsų požiūris gal būt šiek tiek skiriasi ir gali būti sunku apibendrinti šias išvadas ir pritaikyti sau.

Keista, tačiau paaugliai tikėjosi, kad daug didesnė tikimybė susituokti, nei gyventi kartu. Štai keletas pagrindinių išvadų apie santuoką:

• 76 % paauglių tikėjosi ateityje (tikriausiai arba tikrai) tuoktis.
• 19 % manė, kad „šiek tiek“ arba „šiek tiek tikėtina“, kad jie susituoks.
• 5% manė, kad niekada nesituoks.

O dėl bendro gyvenimo:

• 30 % tikisi gyventi kartu (tikriausiai arba tikrai).
• 26 % manė, kad „šiek tiek tikėtina“, kad jie gyvens kartu.
• 21% teigė, kad yra „maža“ tikimybė, kad jie gyvens kartu.
• 23% tikėjosi, kad niekada negyvens kartu.

Taip pat galime padaryti keletą išvadų iš paauglių atsakymų. Pavyzdžiui, pusė paauglių manė, kad kada nors susigyvens ir susituoks. Be to, tik nedaugelis paauglių manė, kad gyvens kartu, bet niekada nesusituoks.

Buvo keletas veiksnių, turėjusių įtakos tam, ar jauni žmonės manė, kad susituoks. Pavyzdžiui, asmenys iš nepilnų šeimų manė, kad mažiau linkę tuoktis.

Nors šie rezultatai atrodo teigiami santuokos naudai, mano pagrindinė abejonė yra ta, kad paaugliai, ypač jaunesni, tiesiog atsako taip, kaip jie mano, kad turėtų atsakyti. Ar 12 metų vaikas tikrai žino, ką reiškia gyventi kartu ar susituokti? Galbūt šis tyrimas mums daugiau pasako apie esamas socialines normas nei apie pačios santuokos ateitį.

Tai reiškia, kad jei jauni žmonės vis dar mano, kad santuoka yra svarbi, tikriausiai taip ir yra. Ir tikriausiai jis išliks svarbi dar kurį laiką.

Kaip nuspėti, ar santykiai baigsis santuoka?

Tyrimai atskleidžia, kad žvelgdamos atgal, poros, kurioms buvo „lemta” tuoktis, tiksliai prisimena savo santykių peripetijas. Laimingos poros neturi jokios priežasties stengtis slėpti nuo savęs bet kokias problemas, kad jaustųsi, jog juda į priekį.

Kita vertus, žmonės, kurių santykiai prasti, turi iškraipytus prisiminimus, kurie nesiriboja su realybe. Neteisingas praeities prisiminimas gali būti būdas pašalinti nesėkmingų santykių įtrūkimus.

Profesorius Brianas G. Ogolsky, pirmasis tyrimo autorius, paaiškino:

Žmonėms patinka jausti, kad jie daro pažangą kaip pora. Jei jų nėra – jei iš tikrųjų santykiai turi bėdų – jie gali turėti iškraipytus prisiminimus, kurie jiems padeda jaustis taip, lyg jie juda į priekį, nes norint išlikti santykiuose jiems reikia psichologinio pagrindimo.

Rezultatai gauti iš devynis mėnesius trukusio tyrimo, kuriame dalyvavo 232 heteroseksualios poros, kurios draugavo maždaug dvejus metus. Kiekvieną mėnesi, 8 mėnesius truksiančioje apklausoje visi vertino savo galimybes galiausiai susituokti. Galiausiai susidarė trys porų grupės:

1. Tų, kurių santykiai blogėjo.
2. Kurių santykiai nesikeičia.
3. Ir tų, kurių santykiai gerėja.

Tie, kurių santykiai gerėjo, turėjo nepaprastai tikslius prisiminimus – poros beveik puikiai prisiminė savo santykių istoriją. Tie, kurie išlaikė santykius bet realiai ir nepajudėjo į priekį, šiek tiek apgaudinėjo save, kad pajustų pažangą. Galiausiai, tie, kurių santykiai buvo pasyvūs arba tiesiog „išjungti”, dažniausiai buvo visko neigimo stadijoje.

Šis segmentas buvo paremtas tyrimu kuris buvo paskelbtas interneto svetainėje „Personal Relationships„